PILIETIŠKUMO PAMOKA – MINĖJIMAS, skirtas Sausio 13-ajai – 
LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI 

     Šį penktadienį, sausio 11-ąją dieną, pirmoji pamoka mūsų mokykloje prasidėjo Laisvės gynėjų dienai skirtu renginiu, kurio tikslai – gilinti ir įtvirtinti pamokose įgytas žinias apie 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius, padėti mokiniams suvokti, kokia kaina buvo pasiekta ir įtvirtinta Lietuvos Nepriklausomybė, ugdyti pagarbą Tėvynės gynėjams, skatinti būti vertais jų aukos, padėti atsiskleisti mokinių kūrybinėms galioms, lavinti kalbą, savarankiškumą, skatinti būti aktyviais bendruomenės nariais.

     Po skambučio į pirmąją pamoką 1-10 klasių mokiniai ir kiti bendruomenės nariai susirinko mokyklos hole. Prieblandoje skambant tyliai muzikai, į susirinkusiuosius kreipėsi mokyklos skaitovai – 5-9 klasių mokiniai:

,,Kai norime kalbėt apie Tėvynę,

Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.

Tai jų alsavimas kaip vėjo gūsis

Išskleidžia mūsų vėliavas;

Jų rankos palaimina ir mūsų darbus, ir svajonę;

 akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,

Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais“.

     Vėliau mokiniai perskaitė trumpą pranešimą, nušviečiantį tą sudėtingą ir kruviną mūsų Lietuvai laikotarpį, kuriame pabrėžė, kad ,,1990 metų kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vykdydama lietuvių tautos valią, nutarė, kad Lietuva atsiskiria nuo Sovietų Sąjungos ir vėl tampa nepriklausoma valstybe. Tai buvo drąsus ir svarbus žingsnis, nes tuo metu Lietuvoje tebebuvo sovietinė kariuomenė, kuri bet kurią akimirką galėjo gauti savo vadų įsakymą sustabdyti lietuvių tautos žengimą į laisvę. Sovietų Sąjungos vadovai labai užsirūstino, kad Lietuva, o vėliau ir Latvija bei Estija nusprendė tapti nepriklausomomis valstybėmis. Lietuvoje buvusi ir naujai atsiųsta sovietinė kariuomenė gavo įsakymą nuversti teisėtą žmonių išrinktą valdžią, o Lietuvą sugrąžinti atgal į Sovietų Sąjungą.

     Kad žinios apie rengiamą smurto žygį prieš Lietuvą nepasklistų pasaulyje, kariuomenei buvo įsakyta pirmiausia užimti Vilniuje esančius Spaudos rūmus, kur buvo leidžiami svarbiausi Lietuvos laikraščiai ir žurnalai, nuolat būdavo daug užsienio žurnalistų. Spaudos rūmai buvo užgrobti , bet jau apie tai sužinojo visas pasaulis, lietuviški laikraščiai taip pat nenustojo ėję, tik jų leidėjai turėjo persikelti dirbti kitur.

     Netrukus po to buvo įsakyta nutildyti Lietuvos televiziją ir radiją. Ginti televizijos ir radijo pastatų stojo tūkstančiai žmonių ne tik iš Vilniaus, bet iš visos Lietuvos. 1991 metų sausio 13 –osios naktį sovietų kariuomenė puolė Vilniaus televizijos bokštą ir kitus pastatus, šaudė į beginklius žmones, mušė juos, traiškė tankais...“

     Mokiniai susikaupę klausėsi pranešimo, žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus pagerbdami tylos minute. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 taikių Lietuvos gyventojų, kurių atminimui susirinkusieji uždegė žvakeles ir iš jų sudėjo didžiulę širdį – kaip amžinos šviesos, vilties ir meilės ženklą...

     Kiekvienas mokinys ir mokytojas turėjo progos mintyse pagalvoti apie tai, ,,ar mes verti aukos, vardu gyvybė, kurią sudėjo Lietuvos gynėjai ant Laisvės aukuro tą baisią sausio 13 –osios naktį prieš tankus rankom tuščiomis stovėję, mirties, kančios ir skausmo nepabūgę?“

     Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Navickienė perskaitė žuvusių aukų laidojimo dieną gedulingo mitingo metu tautos poeto Justino Marcinkevičiaus pasakytus žodžius, kurie privertė visus susimąstyti, kokia ta laisvės kaina.

     Susikibę už rankų visi kartu sugiedojome Lietuvos himną, sudainavome Eurikos Masytės dainą ,,LAISVĖ“, sukurtą pagal  poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Stefanija Navickienė

01/16