Sasnavos pagrindinės mokyklos bendruomenė
šventė Žemės ir Vandens dienas
Kasmet kovo 20 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė Žemės diena – astronominis pavasaris, o kovo 22 dieną visas pasaulis mini Pasaulinę vandens dieną, kurios tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį įvertinant didžiulę jo svarbą kiekvienam žemės gyventojui. Šiemet Sasnavos pagrindinės mokyklos bendruomenė šias dvi mums svarbias datas nusprendė įprasminti kitaip: kovo 22 dieną mūsų mokykloje vyko 5-8 klasių mokinių proto mūšis ,,Žemės ateitį kuriame mes“, skirtas pasaulinei Žemės ir Vandens dienai.
Renginio pradžioje prisiminėme, kodėl minime šias dienas (Žemės dienai pasirinktas pavasario lygiadienio laikas) ir jų simbolius – vėliavą ir varpą. Žemės vėliavą jau buvome iškėlę anksčiau. Visi kartu nusprendėme, jog susirinkome ne varžytis, o švęsti. Švęsti ne bet kaip, o stengiantis savo gerus darbus padovanoti gamtai. Žiūrėdami filmą ,,Vanduo ateičiai“ atliktus ar numatomus atlikti darbus protų mūšio dalyviai surašė ir pateikė vertinimo komisijai. Įvertinusi dalyvių atsakymus reikšmingiausiais ir prasmingiausiais darbais komisija pripažino Rugilės, Gabijos, Augusto, Urtės ir Jono darbus.
Prieš prasidedant proto mūšiui šventinę nuotaiką sukūrė ir renginio dalyvius pasveikino mokyklos jaunosios dainininkės, vadovaujamos mokytojos Marijos Grybienės. Joms tariame nuoširdų ačiū.
Tuomet proto mūšio dalyviams atėjo metas pasukti galvą ir susikaupus ieškoti teisingo atsakymo į klausimus, pateiktus komandoms keturiais etapais. Čia reikėjo atpažinti nurodytus objektus, į vieno iš etapų klausimus atsakyti tik žodeliais taip arba ne, o į kito – išsamiau. Prieš ketvirtąjį etapą dalyviai susipažino Lietuvos raudonąja knyga, kurioje aprašytos 566 rūšys (43 įtrauktos naujai). Raudonoji knyga – tai mūsų kaltės simbolis: žmogus turi prisiimti atsakomybę už tai, ką yra padaręs kitoms gyvybės formoms, todėl ši knyga yra kiekvieno sąmoningo žmogaus atmintinė, neleidžianti užmiršti, ką galime prarasti ir ką turime saugoti, todėl paskutinio etapo metu mokiniams teko atpažinti ir išrinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas rūšis.
Protų mūšio organizatoriai džiaugiasi, jog dauguma dalyvių parodė puikias žinias, tačiau geriausiai užduotis atlikti sekėsi ,,Žaliųjų“ komandai. Nugalėtojams įteiktos padėkos, o visoms dalyvavusioms komandoms – saldžios dovanos. Gaila, kad dėl laiko trūkumo neįvyko sulos gėrimo varžytuvės, tačiau prižadame: kitais metais jos tikrai įvyks.
Manome, kad šventė paskatino domėtis, pažinti ir saugoti gamtą, pagalvoti apie Žemės ateitį, prisidėti prie supančios aplinkos išsaugojimo darant gerus darbus. Tikime, kad visi pažadai bus įgyvendinti. Juk saugodamas Žemę ir vandenį – saugai gyvybę!
Sasnavos pagrindinės mokyklos gamtos bičiuliai
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS
SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE
„ATEISIU AŠ PAVASARIO PRISEGTI...“
Klevų viršūnėse rudens naktis sustojo, –
Man uždengė akis delnais juodais…
Ko gąsdinat mane, kokie pavojai
Į mano miestą bundantį ateis?!…
Išsaugot reikia šitą trapią tylumą, –
Be bombų sproginėjimo, be kraujo, pelenų!…
Aš ateinu pavasario gaivaus prisegti
Prie kiekvienų namų, prie durų kiekvienų…
Prieisiu tyliai – niekas negirdės, –
Ramiai ramiai, lyg lengvas gatvių vėjas…
…Aš atėjau…
Tarytum plazdantį plevenimą kregždės
Ant Jūsų namo slenksčio laisvės žodį virpantį padėjau…
Šiomis jautriomis poetės Janinos Degutytės eilėmis, lydimomis gitaros skambesio, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Neringa Šalčiūnienė ir Stefanija Navickienė bei šeštokė Vytė Grincevičiūtė pradėjo Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Prisiminėme, kad 1990 m. kovo 11 dieną trečiajame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys, tapęs Nepriklausomybės atkūrimą grindžiančiu teisiniu pamatu. Šią dieną taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės herbas ir ženklas – Vytis. Mokykloje šiam įvykiui atminti yra paruoštas stendas.
Meilės tėvynei, laisvės pojūčio, gimtosios kalbos grožio sklidina mūsų šiandiena. Skaudžių netekčių, įvairių patyrimų kupina mūsų tautos istorija, todėl dėkodami už mums dovanotą laisvę negalime pamiršti, jog mūsų pareiga kurti, puoselėti savo mylimą šalį. Juk laisvė tokia trapi ir tokia reikalinga: ji kaip kasdienė duona ant mūsų stalo, kaip oras, alsuojantis gyvybe, kaip pavasaris, kvepiantis žole, kaip dangus, kuriame gyvena Dievas. Ji – visa... visa, kas brangiausia! Jautriai reaguodami į šiandienos įvykius, mes dar stipriau imame vertinti tai, ką turime – savo Nepriklausomą Lietuvą!
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną meilę savo šaliai, jos žmonėms ir pagarbą gimtajai kalbai 1-8 klasių mokiniai išreiškė dalyvaudami Diktanto konkurse. Minėjimo organizatorės Neringa Šalčiūnienė ir Stefanija Navickienė įteikė apdovanojimus raštingiausiems mūsų mokyklos mokiniams. Mažiausiems konkurso dalyviams – pirmokams Jovilei Barkauskaitei ir Adui Petruškevičiui – įteikti skatinamieji prizai. Šie mokiniai dar tik žengia pirmuosius savo žingsnius kalbos pažinimo kelyje. Džiaugiamės jais ir tikime, kad kitais metais Diktanto konkurse bus daugiau prizininkų. Raštingiausiems mokiniams Laurai Tokariovaitei (2 kl.), Ugnei Zaveckaitei (3 kl.), Joriui Gvazdinskui (4 kl.), Rugilei Sederevičiūtei (5 kl.), Laimonui Tokariovui (6 kl.), Ugnei Skirkaitei ir Kamilei Balaikaitei (7 kl.) bei Viltei Vilkevičiūtei (8 kl.) įteikti padėkos raštai, vertingos knygos, mielos dovanėlės su Lietuvos simboliais, priminsiančios, kad jie yra mūsų tautos ateitis, kad jie yra mūsų Lietuva! Už gražias, prasmingas eiles dėkojome aštuntokėms Viltei Vilkevičiūtei, Kornelijai Navikaitei ir Gabijai Maščinskaitei: joms įteiktos padėkos ir trispalvės apyrankės kaip simbolis, jog tėvynė visada su mumis ir mumyse. Tesaugo mus Dievas!
Padėkos raštais organizatorės apdovanojo ir geriausiai besimokančius mūsų mokyklos mokinius. Džiaugiasi širdys, kad turime, kuo didžiuotis! Minėjimo pabaigoje nuskambėjusi daina ,,Viešpaties lelija” ir gitaros garsai palydėjo mokinius ir mokytojus į klases. Tikime, kad dalį Lietuvos jie išsinešė savo širdyse.
Sveikiname visus šios ypatingos dienos proga ir linkime nepamiršti didžiuotis savo valstybės istorija! O mes kartu su šia švente atėjome pavasario prisegti…
Minėjimo organizatorės Neringa Šalčiūnienė ir Stefanija Navickienė
SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE – KAZIUKO MUGĖ,
SKIRTA SŪDUVOS METAMS PAMINĖTI
Čia, kur per amžius tekėjo Sasna,
čia, kur žmones dabina suvalkiečių šnekta,
čia gimiau aš, gyvenu ir augu –
aš myliu Sasnavą – kraštą savo brangų.
Čia, kur bažnyčios bokštai siekia dangų,
čia, kur paminklas knygnešiui už mano lango,
čia gimiau aš, gyvenu ir augu –
aš myliu Sasnavą – kraštą savo brangų.
čia, kur kuždas soduose raudoni obuoliai,
čia, kur skamba Rasos, Užgavėnės ir Kaziuko vieversiai,
čia gimiau aš, gyvenu ir augu –
aš myliu Sasnavą – kraštą savo brangų.
čia, kur mokykla mus pasitinka ir gyveniman palydi,
čia, kur mokytojai šaunūs moko mus ir myli,
čia gimiau aš, gyvenu ir augu –
aš myliu Sasnavą – kraštą savo brangų.
Čia, kur duona kasdieninė puošia mūs kiekvieno rytą,
čia, kur skamba dainos, pasakos dar neskaitytos,
čia gimiau aš, gyvenu ir augu –
aš myliu Sasnavą – kraštą savo brangų.
Šiomis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Stefanijos Navickienės eilėmis šiandien Sasnavos pagrindinėje mokykloje prasidėjo Kaziuko mugė, skirta Sūduvos metams paminėti. Šie atmintini metai paskelbti pažymint tai, kad 1422 m., pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad šiemet mes, sūduviečiai, švenčiame Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktį. Minėdama šią mūsų kraštui reikšmingą datą, renginio metu kiekviena pradinė klasė, priešmokyklinukai ir abi darželio grupės padovanojo Sūduvos kraštui po spalvingą tautinę juostą ir išradingai, šmaikščiai suvaidintą sakmę.
Niekas iš kermošiaus negrįžo be pyragų, saldainių, malonių smulkmenų ir geros nuotaikos. Jei parduoti nepasisekė, darbelius galėjo mainyti, dovanoti. Ačiū visiems, kurių dėka pajutome į langus ir širdis besibeldžiantį pavasarį.
Pradinių klasių mokytojos Edita Vabalevičienė ir Rūta Venckevičienė
UŽGAVĖNIŲ JOMARKAS
SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE
Šiandien, pirmąją pavasario dieną, likus 47 dienom iki šv. Velykų, visoje Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį, žavinti liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu.
Nuo pat ryto Sasnavos pagrindinėje mokykloje vyko Užgavėnių jomarkas, į kurį susirinko gausus būrys persirengėlių: po kampus šmirinėjo burtus skleidžiančios senės raganos ir raganaitės, kojomis trypė, šakėmis mojavo velniai ir velniukai, sutikome čia ir žmonių nemylimą bei nelaukiamą giltinę, atskubėjo ir daktarėlis, nešinas vaistukų pilnu lagaminu, ratu sukosi čigonai ir čigonės, besiplaikstančios savo žavingais apdarais, sunkiai šventėn atlapatojo visą žiemą pramiegojusi rudoji meška, susikibę po paranke grakščiai atkulniavo ožys su ožka, o liesasis Kanapinis nekantraudamas laukė savo valandos, kada į aršią kovą pakvies nusipenėjusį Lašininį...
Nuo seno buvo tikima: jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus, tad tradiciškai Užgavėnių dieną reikia valgyti 7-12 kartų. Pavaišinti šitokį būrį svečių – ne juokas: šeimininkės net sušilusios sukosi prie puodų ir keptuvių, o jų kepti blynai tirpte tirpo persirengėlių burnose. Tačiau blynais ilgai sotus nebūsi: reikia pasistiprinti ir šiupiniu – tradiciniu Užgavėnių patiekalu, verdamu iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą, ir šaltiena, verdama iš kiaulės ausų, kojų, galvos, nes rytoj – Pelenų diena (Pelenija), pasninkas.
Pasistiprinę Užgavėnių jomarke, persirengėliai dainavo, šoko, trypė susikibę už parankių, rateliu sukdamiesi aplink laužą, kurio viduryje savo liūdno galo laukė Morė, simbolizuojanti per žiemą susikaupusį blogį, negandas, iš visų jėgų šaukė: ,,Žiema, žiema, bėk iš kiemo…” Iš kiemo žiema pasitraukė tik po atkaklios Kanapinio ir Lašininio kovos. Pergale, kaip ir kasmet, džiaugėsi Kanapinis, tad Lašininis, nukabinęs nosį, pasitraukė šalin ir sugrįš pas mus tik per šv. Velykas.
Sasnavos pagrindinės mokyklos bendruomenė dėkoja Marijampolės kultūros centro Liudvinavo skyriaus meno vadovei Vitai Gvazdaitienei ir kultūrinių renginių organizatoriui Pauliui Ulevičiui, padėjusiems surengti tradicinę nuotaikingą Užgavėnių šventę, priminusią mūsų ugdytiniams senąsias Užgavėnių tradicijas.
Neformaliojo ugdymo organizatorė Stefanija Navickienė