NETRADICINĖ MOKYTOJŲ DIENA
Spalio 5-osios rytą Sasnavos pagrindinėje mokykloje į pamokas tradiciškai pakvietė skambutis. Tik šį kartą visi patraukė link fojė. Būtent čia prasidėjo netradicinė Mokytojo diena. Pirmąją pamoką vyko šventinė programa, kurios metu mokiniai eilėmis, gėlėmis ir dainomis dėkojo savo mokytojams. Po trumpo bei nuotaikingo sveikinimo į klases vėl pakvietė skambutis. Ypatinga šventinė nuotaika lydėjo pradinių klasių mokinius ir mokytojus.
Šventę tądien jiems padovanojo mokinių tėveliai, kurie patys mokė savo vaikus. Pradinių klasių mokytojus pakeitė Indrė Razvanavičienė, Daiva Balaikienė, Jurgita Jakulevičiūtė, Danguolė Aleknavičienė, Jurgita Gvazdinskienė, Rolandas Venckevičius ir Sasnavos miestelio bibliotekininkė Aušra Valaitienė. Besibaigiant Mokytojų dienai kalbinti tėveliai pripažino, kad mokyti savo vaikus yra atsakingas ir gana nelengvas darbas. Vesdami pamokas tėvai pamatė klasės veidą „iš vidaus“, patyrė, ką reiškia būti mokytoju. Jie sakė: „ Svarbiausia, kad mokyklą tarsi labiau prisijaukini, jautiesi joje savas ir laukiamas“.
R. Venckevičienė
Spalio pirmąjį savaitgalį keturiasdešimtyje Europos ir Azijos šalių vyko vienas didžiausių ir masiškiausių paukščių apsaugai ir populiarinimui skirtų renginių – Paukščių palydos. Ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama EuroBirdwatch. Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje. Šiais metais apie 25000 žmonių dalyvavo daugiau nei tūkstantyje renginių. Bendrai stebėta 5,8 milijonai sparnuočių!
Paukščių palydos buvo organizuojamos kiekvienoje šalyje atskirai. Stebėjimus koordinavo nacionaliniai BirdLife partneriai, tarp kurių yra ir Lietuva. Paukščių stebėjimo rezultatai vėliau buvo siunčiami Europos paukščių stebėtojų (EuroBirdwatch16) koordinavimo centrui, kurio funkcijas šiais metais vykdė Šveicarų ornitologų draugija (BirdLife Switzerland).
Lietuvos indėlis šiame renginyje šiais metais ypač didelis. Lietuvoje tai jau 22-os Paukščių palydos. Kasmet populiarėjantis renginys sulaukia vis gausesnio dalyvių būrio: šiemet Lietuvoje buvo surengti 35 Paukščių palydų renginiai, kurių metu stebėta net 1033811 sparnuočių, priklausančių net 138 paukščių rūšims.
Dažniausiai įvairiose šalyse stebėti gausūs paprastųjų varnėnų ir kikilių būriai. Daugiausia paukščių suskaičiuota Švedijoje – 1615000, Suomijoje – 1200000 ir Lietuvoje –1033811. Gausiausiai Lietuvoje skrido paprastieji kikiliai – 265102, mėlynosios zylės – 258530, didžiosios zylės – 231754.
Pirmą kartą rudeninės Paukščių palydos Marijampolės savivaldybėje organizuotos prieš 20 metų tuometinėje Marijampolės rajono Daukšių pagrindinėje mokykloje. Mūsų mokykloje tai antras toks gamtos bičiulių susibūrimas. Pirmą kartą paukščius Sasnavos apylinkėse skaičiavome 1999 metų rudenį.
Sasnavos pagrindinės mokyklos organizuotose Paukščių palydose dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš Kalvarijos sav. Liubavo Juozo Montvilos ir Kazlų Rūdos sav. Bagotosios pagrindinių mokyklų bei Vilkaviškio rajono Pilviškių ,,Santakos“ gimnazijos. 60 renginio dalyvių stebėjo 2498 paukščius, gausiausiai stebėta paprastųjų varnėnų ir paprastųjų pempių būriai.
LOD ir mokyklos informacija
SASNAVOS MOKYKLOS 130-TIES METŲ JUBILIEJUS
Rugsėjo 11 dieną Sasnavos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje buvo švenčiami Sasnavos parapijos tituliniai Marijos vardo atlaidai ir garbingas Sasnavos mokyklos jubiliejus.
12 val. buvęs Sasnavos mokyklos mokinys kunigas Kazimieras Ambrasas aukojo šv. Mišias, kurių metu buvo pašventinta nauja mokyklos vėliava. 2010 m. pavasarį šioje mokykloje buvo išleista paskutinė abiturientų laida. Mokykla tapo pagrindine, o vėliava iki šiol dar buvo senoji – vidurinės mokyklos. Šiemet ruošiantis 130-ties metų mokyklos jubiliejui buvo sukurta nauja vėliava (jos autorė – buvusi mokyklos mokinė Lina Petruškevičiūtė- Marcinonė, idėjas realizavo mokytoja Danutė Kraujalytė). Po šv. Mišių į šventiniu rūbu pasipuošusią mokyklos sporto salę aidint nuostabiems Kazlų Rūdos pučiamųjų orkestro (vadovas – Rimantas Gelgota) kūriniams rinkosi iš tolimiausių Lietuvos kampelių atvykę buvę ir dabartiniai mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėveliai bei garbingi svečiai.
„Jūs vėl sugrįžote, atėjote į tuos takus, kur likę pėdos“, – tokiais žodžiais susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorė Asta Giedraitienė nepamiršdama padėkoti mokyklos bendruomenei bei rėmėjams už pagalbą rengiant šią šventę. Oficialioje šventės dalyje buvo sakomos sveikinimo kalbos, teikiamos atminimo dovanos, padėkos. Marijampolės sav. Mero vardu jo pavaduotojai Irena Lunskienė ir Povilas Isoda padėkos raštus įteikė mokytojoms Stefanijai Navickienei, Rūtai Venckevičienei bei direktorei Astai Giedraitienei. Administracijos direktoriaus padėkos raštai buvo įteikti mokytojoms Romai Alaunienei ir neformaliojo švietimo vadovei Birutei Labutytei, kurios sukurtos šventinės dekoracijos tądien džiugino visų susirinkusiųjų akis. Sveikinimo žodį tarė Sasnavos seniūnijos seniūnė Nijolė Smilgienė, Marijampolės sav. Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Vygantas Dilys, Švietimo skyriaus vadovė Asta Vaznienė bei vyriausioji specialistė Laimutė Jakevičienė, Marijampolės savivaldybės tarybos nariai Valdas Pileckas ir Arūnas Vyšniauskas, buvęs Kazliškių pradinės mokyklos Nr. 2 pradinukas, Sasnavos mokyklos aštuntokas, ekonomikos mokslų daktaras Kazys Serbenta, Marijampolės miesto mokyklų vardu pasveikino ,,Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Vladas Klasavičius ir ,,Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Kukukas.
„Mano maži draugai! Senos mokyklos sargas
variniu varpeliu jus šaukia šį ankstyvą rudenį:
Sugrįžkite! Sugrįžkite atgal į šiltą kambarį:
čia jūsų laukia didelis geltono molio pečius
ir išpaišytas jūrom mėlynom, rudais kalnais gaublys,
ir mokytojas, ant lygios lentos raides išrašęs
ir šlamančias knygas atvertęs į nežinomas šalis…
Sugrįžkite, maži draugai, sugrįžkit vėl...“, – skambant V. Bagdono dainai „Mano senai mokyklai“, šie renginio vedėjos žodžiai visus susirinkusiuosius sugrąžino atgal į mokyklinį suolą. Sugrąžino tam, kad kiekvienas iš naujo išgyventų mokyklinius laikus, kad prisimintų ir pakartotų istoriją, kad suprastų, kokį nelengvą ir sudėtingą kelią į šviesą ir kultūrą nuėjo Sasnavos mokykla.
Po literatūrinės dalies mokyklos kieme buvo pasodintas atminimo ąžuoliukas, vyko ekskursija po mokyklą. Svečiai aplankė mokyklos muziejų, kuriame saugomi kiekvienos abiturientų laidos aplankai, nuotraukos bei dokumentai.
Tą dieną mokykla tarsi atgijo iš naujo, klasėse ir koridoriuose dar ilgai netilo buvusių mokinių ir mokytojų kalbos bei dainos. Niekas neskubėjo skirstytis, juk taip smagu sugrįžti ten, kur likę pėdos. ,,Ši diena buvo nuostabi, bet trumpa. Tikrai žinau, kad per trumpa. Kaip sugauti trapią akimirką? Kaip išsaugoti šviesą? Kaip pratęsti šį sekmadienį? Kaip??? Pabandykime. Štai mažas drobinis maišelis. Kažkas jį pasiuvo, vadinasi, kažkas dieną, savaitę, mėnesį, o gal net ištisus metus galvojo apie jus – kaip pradžiuginti, kaip padovanoti jums bent trumpą džiaugsmo valandėlę. Šitame maišelyje – jūsų sekmadienis, kvepiantis obuoliais ir prisiminimais... Jame telpa iškilmingos šv. Mišios mūsų miestelio bažnyčioje ir spengianti tyla, rudenėjantys laukai ir pats gražiausias kelias – kelias į mokyklą, daugelį metų nematyto draugo apkabinimas ir tyra ašara, riedanti per skruostą... “, – ne vieną sujaudino nuoširdūs mokyklos direktorės atsisveikinimo žodžiai, o širdį paglostė mielos dovanos, dar ilgai priminsiančios šią šventę.
Mokyklos informacija
Rugsėjo 1-ąją ruduo, įdavęs ryškiaspalvių kardelių puokštę ar glėbį astrų, kiekvieną mokinį palydėjo į klasę. Netrukus čia prasidėjo pirmoji pamoka. Pats jis nuskubėjo dirbti savo darbų: sodriomis spalvomis marginti medžių lapų, vaikyti lietaus pritvinkusių debesų, kloti rūko patalų ant rudenėjančių miškų ir pievų… Pavargęs darbštuolis susimąstė: jeigu kiekvienas mokinys kasdien išmoktų bent kelis naujus anglų ar rusų kalbos žodžius, bent vieną matematikos ar fizikos formulę, išsiaiškintų sunkią gimtosios kalbos rašybos taisyklę ar perskaitytų kelis knygos puslapius, pasakytų gerą žodį klasės draugui ar padrąsintų abejojantį pirmoką, – gal tada sustiprėtų jausmas ,,aš galiu”, atsirastų pažinimo džiaugsmas...
„Aš galiu“, – šie du stebuklingi žodžiai lai padeda mums kartu iš naujo atrasti ir suprasti, pažinti ir pajusti painų, bet viliojantį mokslo pasaulį... Aš galiu. O tu?
Vaikai,
Kai pirmą kartą parklupsite
Ant akmenio, ak, ligi kraujo kelius nusibrozdinę,
Tik nepradėkite galvoti,
Kad žemė visa – iš akmens.
Ir kai antrą kartą parklupsite,
Ir kai trečią kartą parklupsite,
Kai parklupsite tryliktą kartą,
Prašau jūsų, maldauju, vaikai,
Ir tada nepradėkite galvoti,
Kad žemė visa – iš akmens.
Bet,
Jei lobių ieškodami, rasite
Nors vieną aukso smiltelę,
Prašau jūsų, maldauju:
Pradėkite galvoti, kad žemė visa – iš aukso.
O jei nieko daugiau neberasite
Ir antrą, ir trečią dieną,
Jeigu nerasite tryliktą dieną, –
Prašau jūsų, maldauju, vaikai,
Ir tada nenustokite tikėję, kad žemė – iš aukso.
Iš aukso ir iš akmens!
Algimantas Baltakis