SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIAI
SAVO JĖGAS IŠMĖGINO RUDENS KROSO VARŽYBOSE
Baigiantis rudeniui mūsų mokykloje vyko Rudens kroso varžybos, kurioje savo jėgas išmėgino 1-8 klasių mokiniai. Jaunučių grupėje 2000 m rungtyje nugalėjo ir aukso medalį iškovojo aštuntokas Augustas Razvanavičius, antras finišavo septintokas Ugnius Grigaravičius. Aštuntokės seserys Aušrinė ir Vakarė Ulvydaitės pirmos įveikė 1500 m nuotolį. Trečia finišo liniją kirto septintokė Andrėja Cvirkaitė.
Dvylikos metų vaikų grupėje 1000 m rungtyje pirma finišavo šeštokė Adrija Jurkšaitė, antra – penktokė Donalda Asijavičiūtė. 1500 m greičiausiai nubėgo penktokas Mantas Grigaravičius, antrasis finišavo penktokas Aurimas Avižinis.
Dešimties metų berniukų grupėje 1000 m rungtyje nugalėjo trečiokas Augustas Dumbliauskas. Antrąja ir trečiąja prizinėmis vietomis džiaugėsi taip pat trečiokai Titas Matulevičius ir Tauras Pečkys.
Mergaitės bėgo 500 metrų nuotolį. Aukso medalį iškovojo ketvirtokė Austėja Tamašauskaitė, prizines antrąją ir trečiąją vietas užėmė ketvirtokės Gabija Cvirkaitė ir Adriana Ruškytė.
Aštuonerių metų ir jaunesni vaikai varžėsi 500 m rungtyje. Greičiausi trasoje buvo Adrija Cvirkaitė ir Adas Petruškevičius. Sidabro medalius iškovojo Milena Sarafinavičiūtė ir Kamilis Bučinskas, bronzos – Jovilė Barkauskaitė ir Domantas Čebatorius.
Benius Jankevičius, kūno kultūros mokytojas
PASIVAIKŠČIOJIMAS ,,ANGELŲ TAKAIS“
Lapkričio 9 dieną Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos 5-8 klasių mokiniai dalyvavo Kultūros paso finansuojamoje edukacinėje programoje ,,Angelų takais“: naudodamiesi virtualios realybės akiniais, jie išbandė unikalią kelionę po magišką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį – ,,pasivaikščiojo dangumi“. Skambant paties M. K. Čiurlionio ir kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio muzikai, virtualioje erdvėje prasidėjo mokinių pažintis su 60-ia tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko paveikslų: „Ramybe“, „Angelėliais“, „Aukuru“, „Angelu“, „Žinia“, „Saule“. Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių personažus sujungiantis siužetas leido mokiniams pakeliauti po menininko kurtą magišką pasaulį, iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Pradėję kelionę kaip žmonės, jie netrukus suprato esantys ne tokie tolimi angelams, tyrinėjantiems gyvenimo, mirties ir susiliejimo su visata būsenas.
Ši virtualios realybės patirtis – tai inovatyvus būdas, suteikęs mūsų mokyklos mokiniams galimybę patiems savarankiškai pabūti M. K. Čiurlionio paveikslų dalyviais bei suprasti, kaip atrodė jo vidinis pasaulis, kupinas spalvų. M. K. Čiurlionio „Angelų takais“ VR patirtį sukūrė ir į virtualią realybę siužetą perkėlė lietuviai kūrėjai režisierė V. Buožytė ir prodiuseris V. Žukas, kurie 2020 metais už šią patirtį apdovanoti Lietuvos kino apdovanojimų ,,Sidabrinė gervė“ nominacija geriausios profesinės meistrystės srityje.
Neformaliojo ugdymo koordinatorė Stefanija Navickienė
SVEIKINAME IKIMOKYKLINUKĄ EVANĄ IR KETVIRTOKĘ
ADRIANĄ - ORIGINALIAUSIŲ MOLIŪGŲ AUTORIUS
MOLIŪGAS
Ant virkštelės pūtės, pūtės...
Saulė rūpinos, lietutis.
Lepino darbštuolės rankos –
Skilo luobas – želmuo rangės.
Virkščios, šiurkščios ir plaukuotos,
Tįso lysvėj, lapų guotą,
Žiedo taurę lankė bitės...
Žiū! – jau kamuoliukas ritas.
Pildo gūžį - soties skrynią –
„A“, „B“, „C“ sirps vitaminai.
Jo minkštimas, net pyragui,
Kepti tiks! – burnelėj spraga.
Turinys, kai jau iškrėstas,
Lyg žibintas gali šviesti.
Visapusiškai - naudingas,
Ypač! - lapkritį madingas.
(A. Brydė)
ŠIURPĖS, SUDRUMSTUSIOS ĮPRASTĄ MOKYKLOS TVARKĄ
Netrukus, lapkričio 1-ąją minėsime Visų šventųjų dieną, o lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų dieną – Vėlines, kurias lietuviai minėjo dar nuo pagonybės laikų. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendraujanti su gyvaisiais, juos nuolat aplankanti. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus sėdasi į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampantis „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeinantys pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Ne veltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.
Lietuviškos Vėlinės, dar vadinamos Ilgės šventėmis, – tai santūraus susikaupimo, ramybės metas, kai lankomi mirusiųjų kapai, deginamos atminimo žvakės. Sasanavos pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai, minėdami šias artėjančias šventes, atminimo žvakes uždegė prie kryžiaus Sasnavos apylinkės partizanams – žuvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę – ir prie koplytstulpio knygnešiui J. Luobikiui ir jo bendražygiams.
Šiandien Vėlinės dažnai priešinamos su iš Vakarų atkeliavusiu Helovynu, kai mirusiųjų diena švenčiama linksmai: gatvėse šėlsta persirengėliai, namai puošiami išskaptuotais moliūgais (Džeko žibintais), o degant nesuskaičiuojamai gausybei žvakių baugiuose kambariuose pasakojamos siaubo istorijos.
Artėjant ilgai lauktoms rudens atostogoms, visą šią savaitę Sasnavos pagrindinėje mokykloje vyko pasirengimas Helovyno šventei, dar kitaip vadinamai Vaiduoklių naktimi arba Šiurpėmis: mokiniai kūrė, užrašinėjo ir piešė šiurpą keliančias istorijas, skirtingose mokyklos erdvėse, padedami savo klasių vadovų, jie išradingai įsirengė siaubo kambarius, kuriuose karaliavo numirėliai, vaiduokliai ar giltinė. Ikimokyklinio ugdymo grupės,,Nykštukas”mažyliai su auklėtoja Edita ir priešmokyklinio ugdymo grupės ,,Smalsučiai” ugdytiniai su mokytoja Zita paruošė ir sušoko raganų šokį. Mokyklos fojė puošė estetiškai įrengtas pirmokų namelis su tikru kaminu ir ant stogo karksinčiomis varnomis, su mokinių rankomis išpieštais žibintais, o 1 klasės mokytoja – ragana Rūta – kartu su ugdytiniais pakvietė visus susirinkusius kartu pašėlti raganų ratelyje. Penktokai su raganų ragana – auklėtoja Gintare – stebino ne tik originaliai dekoruota siaubą keliančia erdve, bet ir parodyta inscenizacija apie amžiną našlę, besiilginčią savo prarasto sūnaus, bei nepasotinamus vampyrus. Erdvėje priešais mokyklos biblioteką įsikūrė ketvirtokai su mokytoja Roma: papasakoję apie Helovyno tradicijas, jie visiems palinkėjo smagios šventės. Šeštokai, vadovaujami auklėtojos Aidos, gąsdino visus, einančius į valgyklą: praeinantiems iš tolo mojo didžiuliai vaiduokliai, šiurpą kėlė ir trys šeštokų sukurtos ir aplikuotos siaubo istorijos. Antrokai su mokytoja Edita visus pavaišino numirėlių vaišėmis, o trečiokai pačių rankų darbeliais išpuoštoje klasėje kartu su neatpažįstamai pasikeitusia mokytoja Laimute šoko, šėlo rateliu, keldami pagarbią baimę, grodami įvairias instrumentais, iš visų jėgų tratindami būgnus… Septintokai, persirengę numirėliais ir įsikūrę ,,Giltinės užeigoje”, lėtai lįsdami iš už užuolaidų tarsi iš kapų ne juokais visus išgąsdino. Vyriausieji mūsų ugdytiniai, aštuntokai, kartu su auklėtoja karaliavo ,,Numirėlių dvare”: paslaptingoje, šiurpą keliančioje erdvėje, apšviestoje žvakių šviesa, jie papasakojo istoriją apie netikėtai dingusį jaunuolį, po kiek laiko surastą negyvą. Suvyniotas į drobulę jis taip pat klausėsi istorijos apie save, tik vargu, ar ką girdėjo…
Sasnavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Navickienė mokinius supažindino su Vėlinių tradicijomis, kilme. Mokiniai taip pat sužinojo, kodėl oranžinė ir juoda spalvos yra laikomos Helovyno spalvomis (oranžinė simbolizuoja rudens derlių, o juoda – tamsą ir mirtį), stebėjosi, jog per kiekvieną Helovyną Amerikoje parduodama saldainių už maždaug du milijardus dolerių (juk Helovynas yra antra populiariausia komercinė šventė pasaulyje), o labiausiai šventės dalyvius nustebino tai, jog Užgavėnės ir Helovynas turi daugybę panašumų: ir vienur, ir kitur persirengiama velniais, groteskiškomis kaukėmis; akcentuojama gėrio ir blogio kova: Helovyne – bandant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, o Užgavėnėse – kaunantis senoviniams dievukams Kanapiniui ir Lašininiui; abi šventės mena pagoniškus laikus; abiejose prašoma skanumynų – saldainių ir blynų; abu pavadinimai atsirado krikščioniškame kontekste.
Mokyklos direktorė Asta Giedraitienė, dėkodama šios šventės iniciatoriams aštuntokams ir visiems šventę sukūrusiems persirengėlaims už įspūdingas kaukes, už kūrybiškai įrengtas erdves ir meniškus prisistatymus, kiekvienos klasės bendruomenei įteikė padėkos raštus. Saldžiomis dovanomis, gautomis už meniškus ir įdomius prisistatymus, džiaugėsi pirmokai, trečiokai, penktokai, septintokai ir aštuntokai, specialios dovanėlės buvo skirtos ir išradingiausių kostiumų autoriams.
Neformaliojo ugdymo koordinatorė Stefanija Navickienė