SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE NUŠURMULIAVO
TARPTAUTINĖ MOKYTOJŲ DIENA

„Žinau, kad bus klaidų, mažų ir didelių.
Daug puslapių paliks raudonai pribraukytų.
Kad neplasnotų nieks nei vanagu, nei drugeliu,
Kad nepataisomų klaidų paskui nepadarytų.
Kad nepakiltų žemė – kaip teisėjas –
Ir išeito gyvenimo neperbrauktų raudonai!“ … (J. Degutytė)

     Šiandien Sasnavos pagrindinėje mokykloje nušurmuliavo Tarptautinė mokytojų diena. Nuo pat ankstyvo ryto mokykloje skambėjo nuotaikingi muzikos garsai, lydimi linksmai šurmuliuojančių mokinių bei mokytojų pašnekesių. Šventiškai ir rudeniškai išpuoštoje mokyklos fojė savo mylimus mokytojus su gėlėmis pasitiko aštuntokai, vyriausieji mokyklos mokiniai, ir įteikė medalius.

     Šią dieną visą „valdžią” į savo rankas perėmė aštuntokai, mūsų mokyklos džiaugsmas ir pasididžiavimas! Jie sudarė neįprastą pamokų tvarkaraštį, numatė ir kūrė ugdomąsias veiklas, patys vedė pamokas, organizavo linksmas ir aktyvias pertraukas savo draugams, žemesniųjų klasių mokiniams. Tuo pat metu mokytojai dalyvavo netradicinėje pamokoje, kurią vedė lietuvių kalbos ir literatūros bei tikybos mokytoja Neringa Šalčiūnienė. Klausydamiesi pasakojimo mokytojai mąstė apie mokytojo darbo prasmę, analizavo kasdienes situacijas – skaudžias ir pamokančias, liūdnas ir juokingas. Pasitikrino savo žinias bei kūrybiškai atliko praktines užduotis. Aptarė mokytojo darbo bruožus, kurių svarbiausias – žmogiškumas. ,,Juk jei mumyse nebus žmogiškumo, tuomet visa kita praras ir prasmę, ir reikšmingumą”, – tyliai svarstė į netradicinę pamoką susirinkę mokytojai. Juk mokytojo darbo prasmė – nenusisukti, nevengti, bet žiūrėti, matyti, jausti, pajusti, galų gale padėti mokiniui augti ir tuo pat metu augti pačiam. Nepaisant to, kad kitiems žmonėms mokytojai atrodo keisti sutvėrimai, bet jie juk neginčijamai ypatingi: ne, tai ne kokie ateiviai – tai tiesiog tyri ir šviesūs žmonės.

     Mes, mokytojai, galime manyti, kad mūsų darbas nesvarbus, nevertinamas, bet kažkam kiekvieną rytą esame reikalingi. Kažkas prisimins mūsų linksmą pasakojimą ir nusišypsos. Kažkas dabar pasitiki savimi truputį daugiau nei anksčiau. Kažkas išgirdęs dainą, grojančią per radiją, prisimins būtent mus. Kažkas šiandieną norėtų padėkoti ir už pelnytą dvejetą, dėl kurio mokyklos suole teko raudonuoti. Kažkas ...

     Tad, mieli mokytojai, kolegos, draugai, niekada negalvokite, kad Jūsų darbas nepalieka jokio pėdsako. Pėdsako, kurį Jūs paliekate net nedideliais savo gerais darbais, ištrinti neįmanoma.

Lietuvių kalbos ir literatūros, tikybos mokytoja Neringa Šalčiūnienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dalia Šulciuvienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•