SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PATIRTYS APSILANKIUS PARODOJE „PRADŽIA“
Gegužės 13 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai lankėsi Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre veikiančioje parodoje ,,PRADŽIA“, kurios tikslas – meno prieinamumo didinimas žmonėms, turintiems regos negalią, bendradarbiaujant su meno bendruomenėmis ir šviečiant visuomenę.
Parodos kuratorė keramikė ir meno vadybininkė Rugilė Navickaitė, pasitikusi mūsų mokyklos ugdytinius, priminė, jog ,,gyvenimo kelio pradžioje mes kiekvienas kartu su pirmu oro įkvėpimu dovanų gavome ir gimtąją kalbą – vieną seniausių ir gražiausių kalbų pasaulyje. Tad neatsitiktinai šioje parodoje atskleidžiamas kalbos svarbumas, jos pažinimas visiems kartu pristatant ir Mangirdo Klusaičio, regos negalią turinčio jaunuolio iš Suvalkijos, istoriją. Ekspozicija parengta remiantis Petro Rimšos asmenybe ir kūryba: šis skulptorius, grafikas, medalininkas, lietuviškojo dizaino pradininkas paliko gilų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje. Mokiniai sužinojo, jog P. Rimša augo giliai religingoje šeimoje, o Lietuvos mokyklos 1864–1904 kompozicija sukurta remiantis jo paties mokymosi skaityti patirtimi. Skulptoriaus motina buvusi gera mokytoja, visus vaikus išmokiusi poterių, katekizmo ir dar lietuviškai skaityti. Užmerktomis akimis liesdami ir čiupinėdami vieną garsiausių apvaliųjų skulptūrų, kurioje motina verpdama moko sūnų pažinti raides ir skaityti, mokiniai kartu prisiminė ir mūsų gimtosios kalbos istoriją: spaudos draudimo laikotarpį, Lietuvoje trukusį 40 metų, knygnešystę ir drąsius lietuvių raštijos kūrėjus, išsaugojusius ir kaip dovaną mums palikusius archajiškiausią ir skambiausią kalbą pasaulyje.
Parodos ,,PRADŽIA” lankytojai, išklausę jauno vaikino neregio Mangirdo Klusaičio istoriją, interviu su skulptoriaus Petro Rimšos giminaite, sužinoję, kas yra garsinis vaizdavimas, ,,pasimatavę” įspūdingus paties dailininko kurtus kostiumus ir skrybėles, pačiupinėję Brailio raštą, pasirausę po Kalbos stalčiukus, kuriuose suguldyta 19 svarbiausių mūsų raštijos kūrėjų biografijų ir svarbiausi jų rašto darbai, susipažinę su Brailio raštu, jo sukūrimo istorija, pažaidę su šio rašto pažinimui skirtomis pagalvėlėmis ir palietę jų bendraamžių sukurtas keramikines lietuviškas raides, pabandę užrištomis akimis prisijaukinti tamsą, praplėtę savąsias tolerancijos ribas, į mokyklą mokiniai grįžo paaugę ir suvokę, jog žmonės, turintys negalią, yra lygiaverčiai visuomenės piliečiai, o jų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą sumažėja dėl aplinkos nepritaikomumo, neprieinamumo, jų poreikių nesupratimo, jog kiekvienas mūsų galime ištiesti pagalbos ranką prašančiam, išklausyti ir pasistengti jį suprasti.
Džiugu, jog mokiniai dalyvavo filmavime ir kartu stebėjo, kaip kuriamas reportažas LRT žinioms. Tai –neįkainojama patirtis.
Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Stefanija Navickienė.
„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta.
Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis –
istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia“
(Jonas Jablonskis)
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
Praėjo 120 metų nuo to laiko, kai po 40 m. lietuviškos spaudos draudimo atgavome teisę Lietuvoje rašyti, skaityti lotyniškais rašmenimis, leisti ir platinti lietuviškai parašytas knygas, periodinius leidinius. (Draudimas galiojo nuo 1864 metų iki 1904 m. gegužės 7 dienos).
Šiemet šią datą mūsų mokyklos bendruomenė paminėjo kitaip: mokiniai kartu su mokytojais ir bibliotekininke konstravo kompozicijas iš knygų. Aštuntokai kartu su dailės mokytoja Daiva Trunciene pagamino įspūdingą suvenyrą iš senų knygų, tarsi suteikdami joms antrą gyvenimą...2-7 klasių mokiniai rinkosi iš bibliotekos fondų istorines, senovines, didžiausias, mažiausias jiems patikusias knygas, kalendorius, laikraščius, žurnalus ir kūrė įvairius simbolinius statinius. Šeštokai sudarė kompozicijas apie Europos Sąjungą, taip paminėdami Europos dieną ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metį.
Žinias apie šios šventės istorinę kilmę ir prasmę mokiniai pagilino peržvelgdami informatyvias skaidres.
Renginio idėja mokiniams buvo nauja ir patraukli. Visi noriai ir entuziastingai įsitraukė į veiklą, kūrybiniams darbams suteikdami ne tik formas, bet ir esmingą prasmę.
Branginkime savo kalbą - tautos turtą, mylėkime knygas - pasaulio išminties šaltinį.
Lietuvių kalbos mokytoja Dalia Šulciuvienė,
bibliotekininkė Roma Alaunienė
„MANO MAMYTĖ GERIAUSIA, GRAŽIAUSIA, MIELIAUSIA...“
Gegužės 3 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos mažiausieji ugdytiniai – darželinukai, priešmokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai – su meile jautriose širdelėse ir šypsenėlėmis veiduose skubėjo į aktų salę, kurioje jų laukė mamytės, pakviestos į prasmingiausią pavasario šventę – Motinos dienos minėjimą.
Kiekviena grupė ir klasė kartu su savo mokytojomis buvo pasiruošusios šventės dalyvius nustebinti: susirinkusius džiugino sielas virpinantys posmai, dainos, šokiai, muzikinės improvizacijos. Dramos būrelio artistai, vadovaujami Loretos Dambrauskienės, padovanojo sceninį vaizdelį apie miško gyventojų rūpesčius ir draugystę. O kokias nuostabias gėles vaikai padovanojo savo mamoms ir močiutėms! Baltos, rožinės, violetinės ir ryškiai raudonos, sušildytos vaikučių rankomis, dėmesiu ir rūpesčiu – tai padėkos motulėms simboliai už padrąsinimą ir palaikymą žengiant pirmąjį žingsnį, tariant pirmąjį žodį, už rūpestį ir meilę kasdien palydint mažuosius į mokyklą ir į pasaulį, kuriame ten toli, už horizonto, atsiveria dar neatrasti keliai ir tolumos...
Mokytojos Laimutė Liutkevičiūtė ir Zita Razvanavičienė
ISTORIJŲ PASAKOJIMO METODIKA PAGRĮSTAS UŽSIĖMIMAS
SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE
Balandžio 29 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos septintokai ir aštuntokai dalyvavo MO muziejaus edukacijoje „Istorijos iš lagamino“.– istorijų pasakojimo metodika pagrįstame užsiėmime, ugdančiame mokinių kūrybiškumą, aktyvų klausymąsi, viešąjį kalbėjimą, gebėjimą čia ir dabar analizuoti, valdyti ir interpretuoti turimą informaciją.
Istorijų pasakojimo metodika pagrįstą užsiėmimą vedė MO muziejaus edukatorė Jolanta Dumbliauskienė. Užsiėmimo pradžioje mokiniai kūrė ir lentoje užrašė žodžius, prasidedančius dviejų raidžių M ir O junginiu: MOkymas, MOkinys, MOkykla, MOnika, MOralė, MOdernus ir kt. Atsakydami į klausimą, ar menas kuria toleranciją, mokiniai, remdamiesi savąja patirtimi, ieškojo tolerancijos apraiškų mene ir gyvenime pavyzdžių, juos analizavo, vieni su kitais pasiginčydami netrukus išvardijo pagrindines savybes, kuriomis pasižymi tolerantiškas žmogus, ir visi kartu nusprendė, kokio elgesio toleruoti negalima.
Susipažinę su edukatorės pateiktais MO muziejaus kolekcijos meno kūriniais, savyje slepiančiais jau paruoštas istorijas, juos pačiupinėję ir savo įspūdžiais pasidalinę su draugais, netrukus mokiniai sugrįžo į savo klasę – saugią erdvę, kurioje jie žingsnis po žingsnio pradėjo kurti ir pasakoti istorijas – stebinančias, netikėtas, originalias, aktualias, linksmas ir liūdnas.
Šiandienos skubančiųjų pasaulyje stabtelėjimas, trumpa pauzė, mokėjimas mus supančioje aplinkoje pastebėti kūrybines apraiškas, meno kūrinius, taip pat mokėjimas vaizdžiai, įdomiai ir įsimintinai perteikti žinutę, sukurti ir papasakoti istoriją yra vienas iš būtiniausių elementų mūsų kasdieniame gyvenime, ugdantis žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą, lavinantis jo meninį skonį, teikiantis pažinimo ir atradimo džiaugsmą.
Dėkojame MO muziejaus edukatorei Jolantai Dumbliauskienei už prasmingai ir turiningai praleistą laiką, už suteiktą galimybę augti, tobulėti, atrasti ir pažinti meno pasaulį.
Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė
Stefanija Navickienė